Atsiliepimai
Aprašymas
Profesorius Arūnas Streikus – Vilniaus universiteto istorikas, Naujosios istorijos katedros vedėjas, XX a. krikščionybės istorijos, kultūrinio gyvenimo sovietų Lietuvoje, sovietinės cenzūros ir antisovietinio pasipriešinimo tyrėjas.
Tyrimu „(Ne)meilės trikampis. Šventojo Sosto Rytų politika, sovietų režimas ir Lietuva“ siekta dviejų, iš pažiūros mažai tesusijusių tikslų. Viena vertus, istorinės rekonstrukcijos keliu mėginta nustatyti, kokią vietą su Lietuvos aneksijos nepripažinimo politika ir Bažnyčios padėtimi sovietų Lietuvoje susiję reikalai užėmė Vatikano Rytų politikos darbotvarkėje nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos iki pasaulinio komunizmo sistemos subyrėjimo. Antra vertus, per Lietuvos atvejo tyrimą siekta išsiaiškinti, kaip į kintančią Šv. Sosto santykių su komunistiniu pasauliu strategiją ir taktiką reagavo sovietų valdžia, kokius lūkesčius čia puoselėjo ir kokių sau netikėtų pasekmių sulaukė.
Kitaip tariant, aš pretenduoju sujungti du akademinių tyrimų laukus – Bažnyčios istorijos ir sovietikos – manydamas, kad tokia prieiga gali būti rezultatyvesnė už žvilgsnį tik iš vienos pusės perspektyvos.
EXTRA 10 % nuolaida
Kupono kodas: KNYGOS10
Akcija baigiasi už 5d.11:19:30
Nuolaidos kodas galioja perkant nuo 10 €. Nuolaidos nesumuojamos.
Perskaityta knyga:
Nenauja knyga, kurią parduoda privatus žmogus.
Knygą išsiųs knygos pardavėjas TomTom.
Pardavėjo reitingas: 84%
Profesorius Arūnas Streikus – Vilniaus universiteto istorikas, Naujosios istorijos katedros vedėjas, XX a. krikščionybės istorijos, kultūrinio gyvenimo sovietų Lietuvoje, sovietinės cenzūros ir antisovietinio pasipriešinimo tyrėjas.
Tyrimu „(Ne)meilės trikampis. Šventojo Sosto Rytų politika, sovietų režimas ir Lietuva“ siekta dviejų, iš pažiūros mažai tesusijusių tikslų. Viena vertus, istorinės rekonstrukcijos keliu mėginta nustatyti, kokią vietą su Lietuvos aneksijos nepripažinimo politika ir Bažnyčios padėtimi sovietų Lietuvoje susiję reikalai užėmė Vatikano Rytų politikos darbotvarkėje nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos iki pasaulinio komunizmo sistemos subyrėjimo. Antra vertus, per Lietuvos atvejo tyrimą siekta išsiaiškinti, kaip į kintančią Šv. Sosto santykių su komunistiniu pasauliu strategiją ir taktiką reagavo sovietų valdžia, kokius lūkesčius čia puoselėjo ir kokių sau netikėtų pasekmių sulaukė.
Kitaip tariant, aš pretenduoju sujungti du akademinių tyrimų laukus – Bažnyčios istorijos ir sovietikos – manydamas, kad tokia prieiga gali būti rezultatyvesnė už žvilgsnį tik iš vienos pusės perspektyvos.
Atsiliepimai